1 Tema: LANKOMIAUSIOS LIETUVOS REGIONŲ VIETOS

Lietuvos etnokultūriniai regionai, etnografiniai regionai - istoriškai susiformavę etninės Lietuvos regionai. Dėl to, kad šie regionai apibrėžiami per kultūrinius skirtumus, jų ribos neatitinka administracinių ar valstybinių sienų ir įvairių mokslo sričių atstovų jie suvokiami labai nevienodai,– nesutariama tiek dėl šių regionų ribų, tiek dėl jų skaičiaus. Regionai apibrėžiami pagal kultūrinius požymius - tradicijas, tradicinį gyvenimo būdą, dainas, pasakojimus ir pan. Iš dalies etnografinių regionų ribos atitinka lietuvių kalbos tarmių ribas.

Aukštaitijos regionas

      Aukštaitija, esanti Šiaurės Rytų–Rytų Lietuvoje, yra didžiausias Lietuvos etnografinis regionas. Seniau žmonės šiame regione gyveno laisvai išdėstytuose vienkiemiuose arba gatviniuose rėžiniuose kaimuose, kuriuose gyvenamieji namai būdavo išrikiuoti prie kelio, o ūkiniai pastatai stovėdavo kiemo gilumoje. Aukštaitijos tradiciniuose audiniuose ir nacionaliniuose kostiumuose vyrauja linksmos, šviesios spalvos. Aukštaičiai garsūs ir tuo, kad gieda sutartines – polifonines dainas, išlaikiusias archajišką muzikinę ir poetinę formą, taip pat groja skudučiais ir pučia ragus. Aukštaitija dar vadinama ežerų kraštu, šioje Lietuvos dalyje gausu miškų ir kalvų. Sakoma, kad vaizdinga gamta lėmė tai, jog aukštaičiai yra linksmo būdo žmonės, Aukštaitijoje daug pasakorių ir poetų. 

Aukštaitijos nacionalinis parkas: Įsikūręs Palūšėje, Ignalinos rajone, kviečia visus gamtos, ramybės ir kultūros mylėtojus. Čia galima ne tik ilsėtis, bet ir pamatyti, pavyzdžiui, net 800 metų senumo Trainiškio ąžuolą, kurio apimtis – 6,1 m, o aukštis siekia net 23 metrus! Siūloma nepraleisti progos apsidairyti etnografiniuose kaimuose, Palūšės bažnytėlėje, pamatyti pilkapio ekspoziciją ir akmens amžiaus būstą, medinių skulptūrų ansamblį, pasivaikščioti botanikos taku. http://www.way2lithuania.com/lt/keliones-lietuva/aukstaitijos-nacionalinis-parkas

http://www.youtube.com/watch?v=JLudeNejqWg (Video medžiaga apie Aukštaijos nacionalinį parką)

   

Anykščiai:  Šių metų Lietuvos kultūros sostinė, todėl joje tikrai verta apsilankyti. Antrasis pagal didumą Puntuko akmuo visada apsuptas turistų, tačiau ne visi nuvažiuoja aplankyti Puntuko brolio. Verta užsukti ir į Anykščių šilelį, legendomis apipintą Karalienės liūną, A. Baranausko klėtelę, A.Vienuolio memorialinį namą-muziejų, S.Petraškos akmens tapybos parodą bei į įvairius dvarus, bažnyčias ir juose vykstančius renginius. http://poilsisanyksciuose.lt/pramogos-anyksciuose/lankytinos-vietos-anyksciuose

        

Kėdainiai: Kėdainiai. Čia  siūloma aplankyti Mikalojaus Daukšos ąžuolą, kurį, kalbama, esą jis pats pasodinęs, Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejų, sinagogų kompleksą ir jame atsidariusį daugiakultūrį centrą, džiuginantį įvairiausiais renginiais, minaretą, apipintą legendomis, pastatytą carinės armijos generolo E.Totlebeno, pasivaikščioti nuostabiu senamiesčiu, rotuše.

       

Niūronys: Įsikūrę visai šalia Anykščių, visų pirma garsūs Arklio muziejumi. Jame galima apžiūrėti ekspozicijas, dalyvauti edukacinėse programose ir susipažinti su lietuvių kultūros bei liaudies buities ypatybėmis. Norintieji gali pasivažinėti po Niūronių kaimą ar paiškylauti po apylinkes su arklių tempiama brika, lineika, fajetonu, pajodinėti aptvare.

Biržai: Čia pamatysite pirmąjį dirbtinai suformuotą Širvėnos ežerą. Per jį nutiestas 525 m pėsčiųjų tiltas, vedantis į Astravą, kuriame galima aplankyti Astravo dvarą ir pasigėrėti įspūdinga gamta. Taip pat Biržuose siūloma susipažinti su miestelio kultūrinėmis ir architektūrinėmis vertybėmis, pabūti Biržų pilyje ir joje įsikūrusiame muziejuje „Sėla“, Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. 

 

Alaus kelias - Biržų kraštas nuo seno garsėja savo aludariais ir išties skaniu alumi. Ankščiau kaimuose alų darydavo bene kiekvienas ir kiekvienas turėdavo savo technologiją, kurią perduodavo tik sūnums. Šių senų tradicijų pagrindu Biržuose alų daro 6 alaus daryklos. http://www.birzai.lt/index.php?1883785866 

Karvės ola – tai pati didžiausia ir geriausiai ištirta karstinės kilmės smegduobė Šiaurės Lietuvoje. 1964 metais geologinio paminklo vardą Biržų regioniniame parke pelniusi gamtos vertybė yra įsitaisiusi tarp Kaunių ir Karajimiškio kaimų, vos 3 km atstumu nuo pačių Biržų. Beveik 200 metų skaičiuojanti įgriuva puikiai atpažįstama iš 10 – 12 metrų skersmens apskritos, piltuviškos formos, nusileidžiančios net iki 12,6 metrų gylio. Pasakojama, kad į olą prasmegusi karvė, todėl ji taip ir pavadinta.

   

Molėtai:  Molėtų observatorija - observatorijoje organizuojamos ekskursijos, kurių dalyviai supažindinami su Lietuvos ir pasaulio astronomijos naujienomis, teleskopais, nuostabaus grožio spalvotomis planetų, žvaigždžių, ūkų, spiečių, galaktikų nuotraukomis. Dieninės ekskursijos metu taip pat yra pademonstruojamas 165 cm skersmens teleskopas - didžiausias mokslinės paskirties įrenginys Šiaurės Europoje.

   

Kaunas:  Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras.

Kauno senamiestis - Kauno senamiestis yra urbanistikos paminklas užimantis 144 ha plotą. Čia vyrauja istoriniai, kultūriniai ir gyvenamieji pastatai. Pagrindinė senamiesčio gatvė yra Vilniaus gatvė. Ji grįsta akmenimis ir eina iš vakarų į rytus nuo Kauno Rotušės aikštės iki Laisvės alėjos. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/kauno-senamiestis.html?category_id=51

  

Kauno zoologijos sodas - Tai vienintelis valstybinis zoologijos sodas Lietuvoje. Kauno zoologijos sodas oficialiai atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Lietuvos zoologijos sodas tai 15,9 ha parkas, kuriame auga šimtamečiai ąžuolai. Jis susideda iš 11 skyrių. Pagal plotą ir laikomų gyvūnų skaičių tai yra  vidutinis Europos zoologijos sodas. Čia laikoma apie tris tūkstančius gyvūnų, kurie atstovauja 280 rūšis. Yra 17 rūšių vabzdžių, 58 rūšys žuvų, 4 rūšys varliagyvių, 35 rūšys roplių, 73 paukščių rūšys, 82 žinduolių rūšys. 43 gyvūnų rūšys įrašytos į Tarptautinę, 16 – į Lietuvos raudonąją knygą. Šie skaičiai su laiku gali būti kažkiek pakitę.  http://www.zoosodas.lt/

    

Pažaislio vienuolynas - Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/pazaislio-vienuolynas.html?category_id=51

  

VDU Kauno botanikos sodas - Kauno botanikos sodas įsikūręs Kaune, Aukštojoje Fredoje. Įkurtas 1923 m., šiuo metu užima apie 62 ha plotą. Čia auginama apie 7300 augalų. Labai žavi didžiausios Lietuvoje oranžerijos, nuostabaus grožio  parkas su tvenkiniais ir  tilteliais. Istorinė Aukštosios Fredos dvaro aplinka leis puikia ir naudingai praleist laiką, susipažinti su augalijos įvairove . Kasmet sodą aplanko daugiau nei 50 tūkstančių žmonių. http://botanika.vdu.lt/

    

Žeimių dvaras : Tai vėlyvojo klasicizmo pastatas su portiku, kolonomis ir laiptuotu atiku. 1780m. iš Medekšų dvarą perėmė vyskupas J. K. Kosakovskis. Jis rekonstravo rūmus ir jie įgavo dabartinę išvaizdą. Vėliau dvarą valdė jo giminaičiai.  Išliko dvaro svirnas, ledainė, kumetynas, arklidė, puikus parkas. Šioje vietovėje viduramžiais stovėjusi pilis, kuri buvo sudeginta kryžiuočių.

  

Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia - Žeimių Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra Jonavos rajone, Žeimių miestelyje, prie Jonavos–Šėtos kelio. Plytų mūro. Pastatyta 1906 m. Neogotikinė. Ši bažnyčia – grakščių formų, su smailiaarkiais langais, dviem smailiais bokštais. Daugelį bažnyčios altorių didingoje trijų navų jos vidinėje erdvėje sukūrė žeimietis Augustinas Meslinas. Didžiajame altoriuje yra aptaisais dengtas maloningasis Švč. M. Marijos su Kūdikiu paveikslas. http://www.mazylio.lt/jonava/242-zeimiu-svc-mergeles-marijos-gimimo-baznycia

    

Rumšiškės - Lietuvos liaudies ir buities muziejuje nestinga renginių, sutraukiančių daugybę lankytojų, įdomių ekspozicijų, edukacinių programų, parodų, švenčių, galima pajodinėti žirgais, pasivažinėti vežimu, traukiamu žemaitukų, pasisemti geros nuotaikos ir smagių potyrių vykstančiuose koncertuose.  http://www.keliauk.info/rumsiskes.html

    

Raudondvaris:  Raudondvario pilies dvaras – XVII a. pradžios Lietuvos renesanso architektūros paminklas. Dvaras stūkso Nevėžio dešiniojo kranto aukštutinėje terasoje, šalia Nevėžio ir Nemuno santakos, 9 km. nuo Kauno Jurbarko kryptimi. Raudondvario ansamblio pagrindinis pastatas – XVII a. antrosios pusės pilis–rūmai su bokštu. Rūmai, kartu su 3,8 ha parko teritorijoje išsidėsčiusiais dviem oficinų pastatais, oranžerija, arklidėmis ir ledaine, sudaro vieningą dvaro ansamblį.  http://www.raudondvariodvaras.lt/

  

Stelmužės ąžuolas: Specialistai teigia, kad jam apie 1500 m. Jo aukštis 23 metrai, storis 3.5 metro. Jį rankomis gali apimti tik 8-9 vyrai. Tačiau šio ąžuolo būklė itin kritiška: medis-senolis apniktas ligų, apkerpėjęs, apsamanojęs. Taip pat matosi ąžuole atsivėrusios drevės. Kai kur ąžuolas apkaltas, o jo šakos paramstytos arba apipjaustytos. Nepaisant to, objektas lankomas daugybės lankytojų, gaila, kad tik šalia jo esantis bažnytinio meno muziejus dėl avarinės būklės(toks kaip ir kaimynas medis…) http://www.danielius.net/lankytinos-vietos/aplankykite-stelmuzes-azuola-foto/

    

Kryžių kalnas: Jurgaičių (Domantų) piliakalnis, labiau žinomas Kryžių kalno pavadinimu, yra Meškuičių seniūnijoje, šalia Šiaulių-Rygos plento, Kulpės kairiajame krante. Ant piliakalnio yra tūkstančiai kryžių, atvežtų  iš įvairių Lietuvos vietų ir iš užsienio. Krikščioniškame pasaulyje šį kalną dar labiau išgarsino 1993 m. čia apsilankęs popiežius Jonas Paulius II.  http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/kryzi-kalnas.html?category_id=39

http://www.youtube.com/watch?v=sv4S2KptYCw (Video apie Kryžių kalną)

  

Žemaitijos regionas

      Žemaitija – etninis regionas Šiaurės Vakarų Lietuvoje. Šio regiono sostinė – Telšiai, antras pagal reikšmę miestas – Varniai. Sakoma, kad žemaičiai yra užsispyrę ir ištikimi žmonės.Seniau Žemaitija buvo garsi tuo, kad joje klestėjo įvairūs amatai: dailidės statydavo namus, gamindavo baldus, ratelius siūlams verpti, darbo turėjo kubiliai, klumpadirbiai, batsiuviai, siuvėjai, audėjos, račiai, kalviai, kailiadirbiai. Ypač populiari buvo puodininkystė – žemaičių puodžiai lenkė visus kitus Lietuvos regionus. Itin linksmai žemaičiai švenčia Užgavėnes: persirengę įvairiausiais veikėjais, užsidėję baidyklių ir gyvūnų kaukes jie lanko kaimynus, iš oro spėja apie būsimą derlių, buria, o vakare sudegina Morės iškamšą – visų žiemos sunkumų simbolį. Ir būtinai daug kartų valgo, ypač blynų – kad metai būtų turtingi. Lankantis Žemaitijoje būtina paragauti tradicinių žemaičių gėrimų ir valgių – mėtų arbatos, džiovintų obuolių giros, troškintų kopūstų su kiaulės koja, kruopinių vėdarų, bulvinių blynų, šventinio kastinio, rasalynės ar cibulynės sriubos.

Žemaitijos nacionalinis parkas:  bus tikras atradimas tiems, kurie keliaudami siekia susipažinti su natūralumą išlaikiusia gamta ir savitomis konkretaus regiono tradicijomis. Ką veikti ir ką pamatyti šiame parke ras ir gamtininkai, ir dviračiais keliaujantys turistai, ir buriuotojai, ir nardytojai, vandens sporto ir turizmo, žvejybos, paukščių stebėjimo mėgėjai. Platelių ežerynas, didžiuliai miškų masyvai, Žemaičių Kalvarijos architektūra, medžio meistrų dirbiniai, tradicinės Užgavėnių šventės – tai tik keli dalykai, dėl kurių verta apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke. O keliauti jame galima ir automobiliu, ir dviračiu, ir pėsčiomis. http://www.zemaitijosnp.lt/lt/zemelapiai/

  

Lietuvos jūrų muziejus: Lietuvos Jūrų muziejus tai Klaipėdoje, Smiltynėje, Kuršių nerijos šiauriniame taške, XIX a. restauruotoje Kopgalio tvirtovėje ir užima 33 000 m² plotą. Jame esantis delfinariumas yra rekonstruojamas, ir bus atidarytas 2012 m. gegužės mėnesį. Jūsų laukia jūrų muziejaus akvariumas, jūrų faunos ekspozicija, jūrų paukščių ir žinduolių ekspozicija, laivybos istorijos ekspozicija ir etnografinė žvejo sodyba. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/lietuvos-jr-muziejus.html?category_id=73

    

Klaipėdos senamiestis: Klaipėdos senamiestis išsiskiria iš kitų Lietuvos didžiųjų miestų senamiesčių savo fachverkiniu architektūros stiliumi ir planine, vokiečių suformuota, gatvių struktūra. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/klaipdos-centras.html?category_id=73

  

Klaipėdos paplūdimiai: Pats egzotiškiausias Klaipėdos paplūdimys yra Smiltynėje, Neringos juostoje.  Į jį pateksite tik pasinaudoję keltu. Šalia Klaipėdos veikia I -asis bei II-asis Melnragės paplūdimiai. 

  

Mini Zoo: Gamtininkų centras „Mini Zoo“ yra svarbus Klaipėdos rajono turizmo ir rekreacinės infrastruktūros plėtojimui. Centras sėkmingai dirba jau 7 metus. jo veikla nuolat plečiasi, vis sparčiau pradedamos vykdyti įvairios nykstančių gyvūnų išsaugojimo programos, bei organizuojamos ir vykdomos edukacinės — pažintinės programos. Gyvūnų rūšių didėjimas gamtininkų centro ekspozicijoje teikia didesnes įmonės veiklos galimybes. Juo didesnė gyvūnų įvairovė, tuo ji darosi patrauklesnė gamtos pasiilgusiam žmogui ir pritraukia didesnius lankytojų srautus. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/mini-zoo.html?category_id=49

    

Salantų regioninis parkas: Salantų regioninis parkas saugo Salanto, Minijos ir Erlos upių kraštovaizdį. Parke puikuojasi 4,8 metrų apimties Salantų kaštonas. Yra daug kitų nuostabių augalų. Yra  apžvalgos aikštelė prie Skaudalių.  Salantuose gamtininkas M. Ivanauskas savo privačioje teritorijoje laiko egzotiškus gyvūnus. Parko teritorijoje turėtumėte rasti net 5 piliakalnius. Garsiausias jų - Imbarės. 

  

Juodkrantė, Raganų kalnas: Gyvenvietė nusidriekus 2 km palei Kuršių marias. Juodkrantėje gražiai sutvarkytos krantinės, veikia poilsio namai, viešbučiai. Kambarius nuomoja ir vietiniai gyventojai. Yra Juodkrantės evangelikų liuteronų bažnyčia, kuri pastatyta 1885 m. Yra išlikę XIX a. pabaigos – XX a. pradžios vilų ir kitų pastatų, pamario žvejų sodybų, yra uostas prie Kuršių marių, jachtų prieplauka. Įdomi vieta yra Raganų kalnas. Tai viena iš parabolinių Juodkrantės kopų, kurios šlaitai apaugę pušimis. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/juodkrant-ragan-kalnas.html?category_id=75

    

Neringos miestas: Tai pats ilgiausiais Lietuvos miestas, besitęsiantis 50km. Tai siauras sausumos ruožas tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių. Neringos miestą sudaro beveik visa Kuršių nerijos dalis, kuri yra Lietuvos teritorijoje. Administracinis centras yra Nida. Kuršių nerija 2000 m.  įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo vertybių sąrašą. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/kursi-nerijos-nacionalinis-parkas.html?category_id=75 

  

Nida:  Nidoje galite apsistoti poilsiavietėse, kempinguose, viešbučiuose arba privačiuose apartamentuose. Nidoje aplankykite Gintaro galeriją (Pamario g. 20), Neringos istorijos muziejų (Naglių g. 4), Thomo Manno kultūros centrą, kuris įsikūręs jo buvusiame vasarnamyje. Įdomus yra Nidos švyturys. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/nida.html?category_id=75

 

Pilkosios (mirusios) kopos: Pilkosios kopos, kurios dažniau žmonių vadinamos Mirusiomis kopomis tai kopos, besidriekiančios Naglių gamtos rezervate Kuršių nerijoje. Jos yra tarp Pervalkos ir Juodkrantės. Pilkosiomis vadinamos dėl vyraujančios augalijos spalvos. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/pilkosios-mirusios-kopos.html?category_id=75

Palanga: Čia visada gausu turistų, mėgstančių linksmai leisti laiką paplūdimyje ir pagrindinėje miesto gatvėje. Tačiau nenorintieji įprastų linksmybių gali rinktis dviračių ir pėsčiųjų takus, aplankyti Gintaro muziejų, pasivaikščioti po Palangos botanikos parką, kuriame gausu įvairių skulptūrų, augalų, medynų, vandens telkinių – jis užima net 101, 3 ha plotą. Užkopus į Birutės kalną, atsivers nuostabus vaizdas į Baltijos jūrą.

Karklė: Karklės kaimas yra šalia Baltijos jūros, pajūrio regioniniame parke, važiuojant nuo Palangos Klaipėdos kryptimi iš kart už Nemirsetos. Ten stovi senos žvejų sodybos. Netoli jūros stūkso 20 metrų aukščio kalva vadinama Olando kepure. Jis padėdavo laivams orientuotis. Tarp Karklės ir Nemirsetos išsidėstęs Placės ežeriukas.

Šventoji: Šventoji tai kurortinis miestelis, priklausantis Palangos savivaldybei. Pirmieji žmonės čia įsikūrė anksčiau nei pačioje Palangoje. Yra rasta 5000 metų senumo archeologinių radinių. Šventojoje nuo XIII a. veikė uostas. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/sventoji.html?category_id=76 

Apuolės piliakalnis: Luobos ir Burkio upelių santakoje stovi senas ir garsus Apuolės piliakalnis. Jis paminėtas švedų metraštininko Rimberto IX a. Ten buvo aprašomas jų karaliaus Olafo žygis į Kuršių žemę, kur jie bandė užimti Apuolės pilį. Tą pilį anot metraštininko gynė 15 000 kareivių. Dabar aišku, kad šis skaičius buvo smarkiai perdėtas. Dabar šalia šio piliakalnio vyksta genčių amatų ir karybos šventės.

  

Ventė: Ventė tai senas žvejų kaimas išsidėstęs prie Kuršių marių, Ventės rage. Per Ventę eina paukščių kelias, vedantis į pietus. Todėl ten 1929 m. Tado Ivanausko iniciatyva buvo įkurta ornitologijos stotis, kur yra žieduojami paukščiai. Žiedavimas padeda susekti paukščių migracijos kelius. Stotyje yra didelės paukščių gaudyklės, pagamintos iš tinklų, taip pat veikia Ventės rago gyvūnų ekspozicija. Ventės rago smaigalyje stovi švyturys. Jis ten pastatytas 1852 metais. Visiems galima suktais laiptais pakilti į jo viršų, kur atsiveria puikūs marių vaizdai.  Ventėje rasite prieplaukas, kempingą.

    

Petro Dabrišiaus žvėrinčius (Telšiai): Pasižiūrėti mažų vilkiukų, draugaujančių su ožiukais, šernų gyvenančių drauge su danieliais ir kitokių keistenybių į Žemaitijos "žvėrinčių" atvyksta žmonės kiekvieną dieną. Netoli Telšių pamiškėje prisiglaudusioje sodyboje gyvenantis Petras Dabrišius maloniai sutinka visus svečius, aprodo savo globotinius, pavaišina arbata su sūriu ir medumi.  http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/article/articlearchiveview/258/2009/02/06

Šiluva: Šiluva garsi rugsėjo mėnesį vykstančiais atlaidais, kur suplūsta gausybė piligrimų. Tai susiję su švč. Mergelės Marijos apsireiškimu. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/siluva.html?category_id=58

  

Panemunės pilis (Jurbarko raj.): Tai renesanso stiliaus rezidencinė pilis, architektūros paminklas. Ji pastatyta ant aukšto Nemuno kranto ir dabar priklauso Vilniaus dailės akademijai. Pradžioje pilis buvo vadinama Panemunės pilimi, bet vėliau keitė pavadinimus pagal savininkus. Buvo vadinta Gelgaudų, vėliau Zamkaus pilimi. Dar vėliau vadinta pagal šalia esantį Vytėnų kaimą - Vytėnų pilimi. Dabar yra grąžintas senasis Panemunės vardas. http://www.vda.lt/index.php/pageid/2128

Raudonės pilis: Raudonės pilis yra Jurbarko raj., Raudonėje, ant stataus ir aukšto (apie 35 m) Nemuno šlaito. Pilį sudaro trys stačiakampio plano2 3 aukštų korpusai, išdėstyti U raidės pavidalu, penki apvalūs bokštai (4 kampiniai ir centrinis bokštas). Pilis sumūryta iš raudonų plytų, netinkuota. http://www.savaitgalis.lt/lt/pramogos/keliones_lietuvoje/lankytinos_vietos/raudones_pilis/

Šilinė, Panemunių regioninis parkas: Regioninis parkas driekiasi abipus Nemuno. Jame teka dar 72 upeliai, o 35 iš jų įteka į Nemuną. Vaizdingi Nemuno, Armenos, Kartupio, Nykos ir Nykutės upelių slėniai su įspūdingomis raguvomis ir atodangomis. Sausuose šlaituose išliko unikalios šilumamėgės augalų bendrijos, turtinga gyvūnija. Gelgaudiškio miško parke auga storiausia Lietuvoje eglė (skersmuo 104 cm, aukštis 42,6 m). Parke yra apie 50 gamtos vertybėmis skelbtinų medžių. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/silin-panemuni-regioninis-parkas.html?category_id=29

  

Dzukijos regionas

      Dzūkija, dar vadinama Dainava – nederlingiausias, tačiau miškingiausias Lietuvos regionas, yra šalies pietryčiuose, tarp Nemuno vidurupio ir Neries upės. Pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugeliui Dzūkijos gyventojų buvo, o ir dabar tebėra miškas. Anksčiau šiame regione žiemą žmonės kirto medžius, tašė sienojus, gamino pabėgius, plukdė sielius, darė namų apyvokos daiktus, pavasarį žvejojo, vasarą uogavo, rinko vaistažoles, medžiojo, džiovintus grybus parduodavo net tolimų Rusijos gubernijų pirkliams. O ir dabar dzūkų džiovinti, konservuoti ar švieži šaldyti grybai bei miško uogos kaip delikatesai keliauja ne tik į Lietuvos parduotuves, bet ir į Vakarų Europą. Dzūkai garsėja kaip nepralenkiami grybautojai. Dzūkijoje iki šiol išliko beveik visi senoviniai verslai. Trobesiai, baldai, namų apyvokos daiktai – viskas savo rankomis sukuriama. Dzūkijoje taip pat daug stalių, puodžių, kalvių, pynėjų iš vytelių ir skiedrų, medžio drožėjų, juodosios keramikos meistrų. Dzūkės yra turbūt kūrybingiausios audėjos visoje Lietuvoje, puikios mezgėjos ir siuvinėtojos, šiaudelių narstytojos. Šis kraštas vadinamas dainingiausiu visoje Lietuvoje: dzūkai dainuoja ir sunkius darbus dirbdami, ir vestuvėse šokdami, gieda krikštydami kūdikėlį, rauda palydėdami mirusiuosius.

Dzūkijos nacionalinis parkas:  yra didžiausia Lietuvoje saugoma teritorija. Tai sausų šilų, žemyninių kopų, nepaprastai skaidrių giliaslėnių upelių ir upių kraštas. Miškai šiame parke užima net 91% visos teritorijos. Itin įdomūs girinių ir panemunių dzūkų etnokultūriniai kaimai. Keturi iš jų – Dubininkas, Lynežeris, Musteika ir Zervynos – paskelbti architektūros paminklais. Parke taip pat yra daugiau kaip 40 dailės paminklų. Merkinės apylinkės garsėja juodosios keramikos meistrais, kaimuose žmonės dar tradiciškai audžia, pina, mezga. http://www.lietuva.lt/lt/turizmas/lankytinos_vietos/nacionaliniai_parkai

  

Merkinė: Nutviekstas saulės Dzūkijos miškų apsupty spindi stiklinis kupolas. Kupolo viduje stovi trišonė piramidė, o joje – du unikalūs kryžiai, kurie ypatinguoju būdu koncentruoja subtiliąją dvasinę energiją bei perteikia ją šios erdvės lankytojams. Žmonės gausiai lanko šį iš pirmo žvilgsnio neįprastą statinį. Būdami jame maldos ir meditacijos metu pasisemia teigiamos energijos, atgauna dvasinę pusiausvyrą, džiaugiasi pagerėjusia fizine sveikata. http://www.merkinespiramide.lt/istorija

  

Punios piliakalnis: rie Nemuno ir Punelės žiočių Alytaus rajone stovi išdidus piliakalnis. Tai gilią senovę menanti vieta. Gyventojai čia gyveno jau akmens amžiuje. Rasta lygios keramikos iš I tūkstantmečio pr.m.e. Taip pat rasta kitų įdomių archeologinių radinių. Ant piliakalnio stovėjusi Punios pilis, kurią ne kartą siaubė kryžiuočiai. Buvo manyta, kad čia galėjo būti legendinio Margirio pilis. To pačio, kuris nusižudė liepsnose kartu su bendražygiais Pilėnų gynėjais, matydamas, kad nepavyks apsiginti. Todėl šis kalnas dar vadinamas Margirio kalnu. Tiesa dabar manoma, kad Margirio pilis buvusi Žemaitijoje. Piliakalnio šlaitai pastoviai yra tvarkomi dėl slinkimo.

  

Rumbonių piliakalnis, Švč. Trejybės bažnyčia: Piliakalnis yra apipintas legendomis. Viena legenda pasakoja, kad piliakalnis supiltas švedų kareivių ant žuvusio draugo kapo, todėl jis dar vadinamas švedkapiu. Kita legenda byloja, kad ant piliakalnio stovėjusi bažnyčia, kuri vėliau prasmego. Taip pat yra pasakojama, kad šį piliakalnį ir kitoje pusėje Nemuno esantį Punios piliakalnį jungė tunelis. Aplink piliakalnį I tūkstantmečio pradžioje egzistavo gyvenvietė. Čia archeologai rado tų laikų keramikos. Piliakalnį rasite važiuodami plentu Alytus - Panemuninkai. Ties Praniūnais pasukite į dešinę. Rumbonys gali didžiuotis ne tik piliakalniu. Šioje gyvenvietėje rasite seną, medinę, liaudiško klasicizmo stiliaus bažnyčią, pastatytą 1795m. Medinė varpinė pastatyta XIXa.

Trakų istorinis nacionalinis parkas:  kol kas yra vienintelis toks parkas visoje Lietuvoje. Jame, priešingai nei kituose parkuose, itin akcentuojamas kultūros paveldas, istorija ir archeologija. Trakų istoriniame nacionaliniame parke persipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. Parko branduolį sudaro Trakų salos ir Pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis. Visą Pilies salą užima pilis ir kunigaikščių rūmai. http://www.lietuva.lt/lt/turizmas/lankytinos_vietos/nacionaliniai_parkai

    

Aukštadvaris: Aukštadvario miestelis tai urbanistikos paminklas. Centre rasite senąją turgaus aikštę. Medinė Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1910 m. Dominikonų vienuolynas kartu su Dominyko bažnyčia buvo pastatyti apie 1630m. Šie pastatai buvo statyti italų meistrų. Caro valdžia vienuolyną uždarė. Dabar pastatai restauruoti, juose veikia Dominyko pensionas. Važiuojant iš Trakų, prie įvažiavimo į Aukštadvarį pamatysite Kartuvių kalną. Ant jo buvo kariami 1836 m. sukilmo dalyviai. Aukštadvario dvaras minimas nuo XVI a., o rūmai statyti 1837 m. Juos pastatė dvarą įsigijęs A. Malevskis. Malevskis buvo Vilniaus universiteto  filomatas. Filomatai ir filaretai veikė prieš caro valdžią.  Dvare lankydavosi Malevskio draugas A. Mickevičius, kuris mėgdavo sėdėti po parke esančiu ąžuolu. Dabar šis ąžuolas vadinamas Mickevičiaus ąžuolu. Važiuojant į Beižonis už 4km nuo Aukštadvario rasite gamtos paminklą "Velnio duobę". Jos gylis 47m. skersmuo 200m. Duobė buvo suformuota ledyno. Ją galėjo išmušti nuo ledyno kritęs ledo luitas, arba po žeme likęs neištirpęs ledynas, kuris vėliau ištirpo.

Abromiškės dvaras: Dvaras įkurtas 1571 m. įkūrėjas Abrahamas Poniatovskis. Šalia dvaro senas parkas. Vėliau , XVII a. dvaras priklausė Bychovams. XVIII a. priklausė prancūzų kilmės grafams de Raesams. Jie gavo dvarą vedybų keliu. Įdomu, kad šiame dvare nakvojo Raesų tautietis Napoleonas Bonapartas, savo žygio į Rusiją metu 1812 m. XIX a dvaras atiteko Pransiškaus Borel Pliaterio giminei. Centrinė medinė dvaro rūmų dalis statyta Raesų giminės, o šoniniai mūriniai rūmų sparnai statyti Pliaterių. XX a. centrinę dvaro dalį kartu su rūmais nupirko Mykolas Žilinskas. Tas pats kuris užsienyje surinkęs ir padovanojęs Lietuvai meno vertybių kolekciją ir kurio vardu Kaune pavadinta galerija. Dabar dvaras yra sunykęs ir apleistas.

Metelių regioninis parkas: Tai parkas, kuriame plyti trys didieji Dzūkijos ežerai: Dusia, Obelija ir Metelis. Gamta čia užburianti visais metų laikais. Kvapą gniaužia netikėtai iš meldų pakylantys paukščiai, rūkas dengiantis veidrodinį ežero paviršių, ir kiti nuostabūs gamtos burtai.  Mėgstantiems keliauti yra įrengti trys turistiniai takai. Jais keliaudami susipažinsite su gamtos bei kultūros vertybėmis. Vienas takas veda Padusio kalvomis. Kiti Širvinto ir Trako miškų takais. Regioninis parkas kviečia keliauti ir dviračiais, taip pat ilsėtis prie vandens: paplaukioti, pažvejoti, paplaukioti valtimi.  Metelių regioniniame parke yra net septyni Jotvingių supilti piliakalniai.  Kybartų kaime  yra įkurtas privatus muziejus "Jotvingių kiemas".

  

Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (Vilnius): Ši bažnyčia yra vadinama Lietuvos baroko perlu. Įspūdingiausia jos dalis yra interjeras. Vidų puošia 2000 stiuko skulptūrų.  Interjero autoriai - italų baroko meistrai Pjetras Pertis ir Džovanis Maria Galis. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/sv-petro-ir-povilo-baznycia.html?category_id=60

  

Šv Onos bažnyčia (Vilnius): Vilniaus Šv. Onos bažnyčia stovi Vilniaus senamiestyje, kairiajame Vilnios krante. Pradėta statyti 1495 m. Pasakojama, kad traukdamasis iš Rusijos, Napoleonas aplankė Vilnių ir susižavėjęs šia bažnyčia pasakė, kad jei galėtų, tai pasiimtų Šv. Onos bažnyčią su savimi į Paryžių. http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_%C5%A0v._Onos_ba%C5%BEny%C4%8Dia

  

Televizijos bokštas (Vilnius): Jo aukštis – 326,4 metro, veikia nuo 1981 m. 1991 m. sausio 13 d. sovietiniai tankai apsupo bokštą ir siekė jėga užimti jį, kad vėliau būtų galima nekliudomai transliuoti sovietinę propagandą. Tūkstančiai beginklių žmonių bandė tai sutrukdyti, keturiolika jų žuvo. Bokšto papėdėje gynėjų atminimui įrengtas paminklas. Sausio 13 d. Lietuvoje yra vadinama "Laisvės gynėjų diena" ir yra valstybinė šventė. Nuo 2000 m. ant šio bokšto įžiebiama viena didžiausių pasaulyje kalėdinių eglių. 2006 metais per pasaulio krepšinio čempionatą Japonijoje ant bokšto buvo įžiebtas didžiausias pasaulyje krepšinio lankas. Galima pakilti į bokšte įsikūrusią kavinę, kur iš labai aukštai galima grožėtis Vilniaus panoraminiais vaizdais. http://www.vilnius-tourism.lt/turizmas/lankytinos-vietos/panoramos/televizijos-bokstas/

  

Vilniaus senamiestis: Gražiausia, įdomiausia ir verta daugiausiai dėmesio yra senoji Vilniaus miesto dalis. Vilniaus senamiestis 1994 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Viduramžiškas senamiesčio planas su siauromis gatvelėmis išliko iki šių dienų, tai urbanistikos paminklas. Dauguma pastatų turi savo paslaptingus rūsius arba požemius. Nuostabiausia yra tai, kad senamiestyje yra virš 60 bažnyčių. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/vilniaus-senamiestis.html?category_id=60

    

Vilniaus universitetas:  Įkurtas 1579-aisiais alsuoja kultūra ir traukia akis bei širdį. Galima grožėtis istorine architektūra, vidiniais kiemeliais, galerijomis. O jei norite  persikelti į praėjusius amžius – būtinai pasivaikščiokite po biblioteką. Tai galima padaryti ir virtualiai http://www.mb.vu.lt/kiemeliai.

  

Trakų Vokės dvaras (Vilnius): Tai prie kelio į Trakus esanti dvarvietė. Dvaro pastatai yra eklektikos stiliaus. Turi neogotikos, neoklasicizmo bruožų. Nuo XIX a. vidurio priklauso grafams Tiškevičiams, kurie jį pirko iš Trakų maršalkos Liudviko Dombrovskio. Neoklasicizmo stiliaus rūmus projektavo italų kilmės architektas Oleandras Markonis. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/trak.html?category_id=60

Europos geografinis centras (Vilniaus rajonas): Tai šiuolaikinis menas gamtoje. Galima gėrėtis įvairiomis skulptūromis ir meno kūriniais, užsiimti edukacine veikla. Duris neseniai atvėrė ir Liubavo malūnas, kurį apžiūrėti galima tiek virtualiai, tiek realiai. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/europos-geografinis-centras.html?category_id=67

  

Birštonas: Patrauklus įvairaus amžiaus ir interesų grupėms. Jame yra sanatorijų ir SPA centrų,  apstu aktyvaus laisvalaikio leidimo galimybių: aviaturizmas, autoturizmas, takai skirti ir pėstiesiems, ir dviratininkams. Slidinėjimas, specialios edukacinės programos, skirtos tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Siūloma aplankyti Birštono muziejų, pasivaikščioti Atminties taku ir pasigrožėti skulptūromis.

  

Birštono kalnų slidinėjimo trasa: Netoli Vytauto piliakalnio žiemos sezonu veikia kalnų slidinėjimo trasa. Iš tiesų čia įrengtos dvi trasos. Viena 160 m, kita 300 m. ilgio. Esant mažai natūralaus sniego naudojama dirbtinio sniego danga. Veikia keltuvai. Tamsiu paros metu trasa yra apšviesta. Šalia yra kavinė. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/birstono-kaln-slidinkimo-trasa.html?category_id=53

  

Birštono kurortas: Tai kurortinis miestelis, kuriame veikia dvi sanatorijos: "Tulpė" ir "Versmė". Miestelyje įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai. Kurorte gausite ramybę, švarų, pušimis dvelkiantį orą, puikią sutvarkytą Nemuno pakrantę. Birštono mineralinis vanduo ir gydomosios procedūros pades atgauti jėgas.

  

Druskininkų kurortas: Nemuno pašonėje įsikūręs Druskininkų kurortas seniai garsus Lietuvoje ir užsienyje. Kurortinis miestelis šiuo metu yra atgimę po sovietmečio sąstingio. Turistus traukia kvapnūs pušynai,  parkai, sanatorijos, gydyklos, baseinai, mineralinis vanduo ir 2006 m. atidarytas pirmasis Lietuvoje vandens parkas. Taip pat jūsų laukia kavinės, muziejai, jaukios miestelio gatvės ir kitos vietinių gyventojų bei sanatorijų siūlomos pramogos.

http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/druskinink-kurortas.html?category_id=42 

  

Snow Arena : uždarų kalnų slidinėjimo trasų kompleksas Druskininkuose. Atidarytas 2011 m. rugpjūčio 26 d. Kompleksas yra vienas didžiausių visoje Europoje, bendras trasų ilgis – daugiau kaip 1100 m, plotis – iki 50 m, o aukščio skirtumas sudaro 65.65 m. Komplekse taip pat įrengta 150 m ilgio pradedančiųjų trasa bei 640 m lauko trasa, veikianti šaltuoju metų sezonu.[1] Pagrindinė trasa yra padalinta į dvi atskiras dalis - snieglenčių parką ir slidinėjimo trasą. http://www.snowarena.lt/lt/Naujienos

  

Grūto sovietinių skulptūrų parkas: Tai viena iš turistų lankomiausių vietų Lietuvoje. Parkas atidarytas 2001 m. V. Malinausko iniciatyva. Parkas užima 20 ha plotą, o jame eksponuojama 46 autorių 86 darbai. Čia surinkti sovietiniai paminklai nukelti nuo pjedestalo iš visos Lietuvos. Eksponuojami ne tik Leninai, Stalinai, Kapsukai ir kiti to meto bolševikiniai stabai, bet yra ir kitų to meto simbolių ir atributikos. Stovi daug kam nostalgiją keliantis gazuoto vandens aparatas ir giros "bačka". Parke yra ir sovietinės spaudos skaitykla, ir geležine uždanga vadinamos sienos su vakarais imitacija.  Parke taip pat įrengtas mini zoologijos sodas su šernais, stručiais, įvairiais paukščiais ir kitais gyvūnais. Kavinėje maistas paserviruotas "tarybinių laikų" stiliumi, o degtinė patiekiama briaunuotoje stilkinėje.

    

Raigardo slėnis ir Velnio akmuo: Raigardo slėnis tai 5 km nuo Druskininkų į pietus esantis Nemuno dešiniojo kranto slėnis, paskelbtas kraštovaizdžio draustiniu. Legenda pasakoja, kad slėnio vietoje kadaise buvęs turtingas miestas. Jo gyventojai daug lėbavo, todėl užrūstino Dievą perkūną. Miestas su visais gyventojais prasmego skradžiai į žemę. Nuo tada žemėje skamba prakeiktųjų varpas – jie  neranda išėjimo iš požemio karalystės. Tas išėjimas yra užverstas Velnio akmeniu slėnio pakraštyje, prie Švendubrės kaimo. Sūrūs Druskininkų vandenys tai prasmegusių žmonių ašaros. Velnio akmuo arba Švendubrės akmuo tai dešimtas pagal dydį Lietuvos riedulys atneštas ledynų. Tai geologinis paminklas, laikomas mistiniu ir mitologiniu. Šalia akmens pastatytos akmens atsiradimo legendas vaizduojančios medinės skulptūros: „Varpininkas“, „Raigardo legenda“, „Piemenaitė“.

Čepkelių raistas: Ledynmečio palikimas – Čepkelių raistas, kuris yra Varėnos rajone. Čepkelių valstybinis rezervatas yra didžiausias Lietuvoje, turintis unikalų kraštovaizdį ir turtingą augalijos bei gyvūnijos pasaulį. Šis Lietuvoje rezervatas užima daugiau kaip 5,8 tūkst. hektarų pelkių ir jas supančių miškų. http://www.tpl.lt/cepkeliu-raisto-apzvalgos-bokstas/

  

Kernavė:  Čia galėsite aplankyti rezervatą ir archeologinės vietovės muziejų, pasigėrėti ekspozicijomis, dalyvauti įvairiuose renginiuose ir edukacinėse programose. Istorijos dvelksmas ir gamta sužavės ir lietuvius, ir užsieniečius.  http://www.kernave.org/

  

Suvalkijos regionas

      Suvalkija, arba Sūduva – regionas pietinėje–pietvakarinėje Lietuvos dalyje už Nemuno upės, todėl kartais vadinamas ir Užnemune. Pagrindinis šio regiono gyventojų verslas nuo I tūkstantmečio pradžios buvo ir yra žemdirbystė. Žemdirbystei palankios derlingos žemės ir suvalkiečių darbštumas lėmė tai, kad šio regiono gyventojai buvo turtingiausi XIX–XX amžiaus Lietuvos ūkininkai, šiame krašte buvo daug išsilavinusių žmonių. Suvalkijoje yra gimęs Jonas Jablonskis – lietuvių bendrinės kalbos kūrėjas ir Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Suvalkija – tikras lygumų kraštas, o suvalkiečiai yra racionalūs, sumanūs ir be galo taupūs žmonės. Beje, lankydamiesi Suvalkijoje paragaukite šio krašto žmonių ant ajerų lapų kepamos gardžios duonos. Ypatingai skani ant ajerų lapų kepama duona.      

Vilkaviškio r. pažintinio turizmo objektai: Vilkaviškio rajono savivaldybė yra pietvakarinėje Lietuvos dalyje. Pietuose ribojasi su Lenkija, vakaruose – su Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Vilkaviškis – vienas senesnių Sūduvos miestų, minimas dar XVI a., 1660 m. gavo miesto teises. Nuo 1773 m. minimas ir Vilkaviškio dvaras, kuriame buvo apsistojęs ir pats Napoleonas Bonapartas. Vilkaviškis spaudos draudimo laikotarpiu tapo viena svarbiausių lietuviškų leidinių gabenimo ir platinimo vietų. Vilkaviškio „Žiburio“ gimnazijoje mokėsi žymūs Lietuvos žmonės: Kazys Bradūnas, Salomėja Nėris, Antanas Vaičiulaitis. http://www.viskasturizmui.lt/lankytinos/vietos/50

Vištyčio regioninis parkas (Vilkaviškio raj.):  Vištyčio regioninis parkas įkurtas 1992 m. Jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/vistycio-regioninis-parkas.html?category_id=72

    

Šilelio pažintiniai takai (Vilkaviškio raj): Mažojo tako ilgis 2,4 km (rekomenduojamas pradinių klasių mokiniams, pagyvenusiems žmonėms), didžiojo tako ilgis 7 km (reikalauja iš lankytojų daugiau ištvermės). Jūsų laukia kupina įspūdžių ir nuotykių kelionė vaizdingu Šilelio mišku su reto grožio kraštovaizdžiu, jam būdinga augalija, paukščiais, žvėrimis. http://www.kryptys.lt/lankytinos-vietos/item/silelio-pazintiniai-takai.html?category_id=72

  

Gelgaudiškis (Šakių raj.): Miestelis pirmą kartą paminėtas 1504 m. Yra likę keli buvusio dvaro pastatai. Šiame dvare buvo įsteigta pirma Lietuvoje našlaičių prieglauda.  Vietovė priklauso Panemunių regioniniam parkui. Yra įrengti pažintiniai takai. Neogotikinė šv. Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia pastatyta 1868 m.

Jieznas: Jieznas įsikūręs šalia Jiezno ežero. Miesteliui daugiau nei 500 metų. Jis kūrėsi šalia kunigaikščių dvarvietės. Jiezno bažnyčia pastatyta apie 1611 m. evangelikų reformatų. Vėliau ja rūpinosi ir perstatinėjo Pacų giminė. Apie 1770  šventovė rekonstruota baroko stiliumi. Tokia ji išliko iki mūsų laikų. Pacų valdytas dvaras buvo labai didingas ir prabangus, tačiau 1837 m. sudegė. Dabar išlikusi tik maža pastato dalis ir parkas. Jiezno apylinkėse yra nemažai piliakalnių. Važiuojant nuo Jiezno link Vilniaus pamatysite piliakalnį kuris liaudyje vadinamas Napoleono kepure. Sakoma, kad šį piliakalnį supylė Napoleono kariai savo kepurėmis.

  

Legendinis šaltinėlis: prie Višakio Rūdos. Šaltinėlį, žmonių vadinamą stebuklinguoju, gaubia daug legendų ir pasakojimų. Manoma, jog jo vanduo turi gydomųjų galių.  Žmonių pasakojimai byloja, jog šioje vietoje kažkada pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija, todėl prie šaltinėlio pastatyta koplyčia.

Žuvintas: Žuvinto biosferos gamtiniame rezervate galime aptikti aktyviąsias aukštapelkes, tarpines pelkes, žemapelkes, aukštapelkinius pušynus, šlapiuosius juodalksnynus bei eutrofinį Žuvinto ežerą (eutrofiniai vandenys  vandens telkiniai - kur yra palankios sąlygos augalams augti, gyvūnams gyventi,  gausu maisto, ne per rūgšti vandens reakcija). Amalvo draustinis nukentėjo nuo melioracijos, todėl aptinkame degradavusias aukštapelkes, nusausintus ir užaugusius krūmais didelius žemapelkių plotus. Šalia Žuvinto ežero esančiame Kiaulyčios draustinyje yra vertingos pievų bendrijos. http://www.suduvosgidas.lt/index.php?cid=946

Prezidento K.Griniaus memorialinis muziejus: Muziejus įkurtas 1998 m. sausio 1 d. name, kuriame 1904–1914 metais gyveno K. Grinius. Šis pastatas ilgą laiką vadintas „Grinių namais“. Tada jis buvo tapęs visos Užnemunės kultūrinio sąjūdžio centru. Čia vyko pirmasis viešas šiame krašte lietuviškas vakaras (1905 m. gegužės 28 d.), kuriame buvo suvaidinta Keturakio „Amerika pirtyje“, choro repeticijos, visuomenės susirinkimai, posėdžiai, buvo įkurta „Šviesos“ draugija, kuri turėjo daug skyrių Suvalkijoje, bei draugijos biblioteka. Muziejaus steigėjas – Marijampolės apskrities viršininkas. Panaikinus apskritį, muziejaus savininko teisės ir pareigos nuo 2010 m. liepos 1 d. pereina Marijampolės savivaldybei, o valstybei nuosavybės teise priklausantis šio muziejaus patikėjimo teise valdomas turtas – šios savivaldybės nuosavybėn. http://www.muziejai.lt/marijampole/griniaus_memorial_muziejus.htm