6 Tema: KAIMO
TURIZMO SITUACIJA LIETUVOJE
Kaimo turizmas – viena iš
turizmo rūšių, siūlanti poilsį užmiestyje, kaime. Turistai traukiami gamtos
švara ir ramybe, galimybe pažinti regiono tradicinę buitį, kultūrą. Dažnai
kaimo turizmas gali būti ir ekoturizmo rūšis. Kaimo turizmas yra svarbi ūkio
šaka kaimuose, kadangi dėl mechanizacijos juose sumažėjęs darbo jėgos poreikis,
todėl šis verslas suteikia galimybę gyventi ir dirbti kaime nevystantiems žemės
ūkio. Be to, kaimo turizmas skatina puoselėti etnokultūrines tradicijas,
aplinką.
Pastaraisiais
metais Lietuvoje itin išpopuliarėjo kaimo turizmas. Tikrai ne visi lietuviai
per atostogas skuba prie Baltijos jūros ar vyksta į užsienio šalis – daugelis
jų lieka ilsėtis Lietuvoje, pamėgtoje ar kasmet vis kitoje kaimo turizmo
sodyboje. Tokios sodybos dažniausiai yra netoli vandens telkinių – ežerų ar
upių, o jų šeimininkai savo svečiams gali pasiūlyti įvairiausių pramogų –
pradedant pirtimi ar sauna, kubilu po atviru dangumi, kuriame nesibaiminant
sušalti galima kuo smagiausiai teškentis net ir spaudžiant didžiausiam šalčiui
(o kokia romantika, kai dangus nusėtas žvaigždėmis!), baigiant krepšinio ir
tinklinio aikštelėmis, dviračiais, pasiplaukiojimu valtimis ir baidarėmis.
Laikas tokiose sodybose tikrai neprailgsta.
Šiais
laikais ypač populiaru tampa atostogauti kaimo sodybose. Todėl vis daugiau
verslininkų siūlo šias paslaugas. Juk poilsis gražios gamtos kampelyje suteikia
daug jėgų imtis naujų darbų ir idėjų. Todėl šiuo metu lietuvoje sparčiai
daugėja kaimo turizmo sodybų. Norint ramiai pailsėti yra nemažos pasirinkimo
galimybės, didelė įdomių vietovių pasiūla. Lietuvoje nuo seno buvo įprasta
ilsėtis kaime. Pasaulyje kaimo turizmas taip pat populiarus. Turistus ypač
traukia kaimo žmonių gyvenimo būdas. Pagarba ir meilė žemei – pagrindiniai
maitintojai ir gyvuliams išlikusi kaimo žmogaus mąstysenoje iki šių dienų. Tik
mylintis kaimą, gyvulius, žemę žmogus gali perteikti šį požiūrį iš miesto
atvykusiam turistui, supažindinti jį su žemės ūkio darbų tradicijomis, kaimo
papročiais. Kaimo turistams siūloma pažinti naminius gyvulius, išmokti žemės
ūkio darbus, dalyvauti kultūriniame kaimo gyvenime, pažinti tradicijas,
iškylauti po kaimo apylinkes, stebėti gamtinę aplinką, jodinėti žirgais ir
plaukioti valtimis, bei kitos paslaugos ir pramogos.
Lietuvos
statistikos departamento išankstiniais duomenimis, per 2012 m. kaimo turizmo
sodybose apsilankė 260,7 tūkst. poilsiautojų, iš jų – 22,6 tūkst., arba 8,7
procento, užsieniečių. 2012 m., palyginti su 2011 m., kaimo turizmo sodybose
ilsėjosi 3,1 procento daugiau poilsiautojų. 2012 m. vidutinė poilsio kaimo
turizmo sodyboje trukmė buvo 1,82 nakvynės (2011 m. – 1,67). 91,3 procento
visų poilsiautojų buvo Lietuvos gyventojai. Daugiausia užsieniečių atvyko iš
Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos.
Daugiausia
poilsiautojų sulaukė Vilniaus (63,6 tūkst., arba 24,4 proc.), Kauno (45,7
tūkst., arba 17,5 proc.) ir Alytaus (41,8 tūkst., arba 16,0 proc.) apskritys.
Apgyvendinimas
– viena svarbiausių turizmo paslaugų sistemos sudedamųjų dalių. Jo tikslas yra
užtikrinti turistams gyvenimo sąlygas už jų pastovios gyvenamosios vietos ribų,
ilgesniam nei vieną dieną laikotarpiui. Atvykstantys į kaimo turizmo sodybas
tikisi apgyvendinimo įvairovės ir gero
aptarnavimo.
Lietuvos
ir užsienio turistų poreikis poilsiauti kaimo sodybose nuolat didėja, tačiau
kaimo turizmo paslaugų pasiūla, kokybė ir įvairovė nėra pakankama. 2007-2013 m.
teikiant paramą didelį dėmesį numatoma skirti kaimo turizmo paslaugų kokybės ir
šių paslaugų įvairovės gerinimui.
Čia
keliami tokie tikslai:
didinti
kaimo turizmo sodybų patrauklumą bei nakvynės vietų kaimo turizmo sodybose
skaičių,
kurti
naujas sodybas, puoselėjant lietuviškas architektūros tradicijas.
Paklausa
sodybų auga, tačiau jos negali patenkinti visų norinčių klientų. Neregistruotos
sodybos jokios informacijos neskelbia ir neplatina. Problema ta, jog kaimo sodybose neužtenka apgyvendinimo vietų,
ir jų teikiamos paslaugos nepatenkina poilsiautojų.
Skaičiai
ir faktai:
♦ beveik 600 – tiek kaimo turizmo sodybų yra Lietuvoje;
♦ beveik
150 – tiek amatininkų kviečia atvykti pas juos ir susipažinti su jų veikla;
♦ beveik
1 000 – tiek lankytinų vietų yra Lietuvoje
LKTA
patentuotas ženklas - 

Tai
žaliame fone stovintis baltas gandras. Jis žymi poilsio kaime sodybą -
Asociacijos narę. Šį ženklą naudoja Asociacijos nariai savo reklamos
priemonėse. Be to, juo žymimos kaimo turizmo sodybų kvalifikacinės (komforto)
kategorijos. Jas savo nariams, teikiantiems poilsio kaime ir kaimo turizmo
paslaugas, suteikia Asociacijos taryba, įvertinusi sodybos įrengimo ir poilsio
kaime paslaugų teikimo lygį.
Visos
Asociacijos narių sodybos skirstomos į 5 kategorijas suteikiant joms vieno,
dviejų, trijų, keturių ir penkių gandrų ženklus. Šios komforto kategorijos
nustatomos pagal Asociacijos tarybos patvirtintus klasifikavimo reikalavimus.
Daugiau informacijos rasite čia
Daugiau informacijos apie kaimo turizmo situaciją Lietuvoje rasite čia: http://www.youtube.com/watch?v=R0kkfxVXGq4
Informacija iš:
Manau, kad tokį didelį susidomėjimą kaimo poilsio vietovėmis sukėlė ES parama kaimo turizmui . Būtent europinių lėšų dėka, daug kaimo sodybų įgavo kaimo turizmo sodybų statusą ir pradėjo plėtoti savo veiklą.
AtsakytiPanaikinti